• Titulinis
• Studijoms
• Kaip cituoti
• Apie citavimą

Apie citavimą

Citavimo terminai ir apibūdinimai:

Citavimas – itin svarbi sudėtinė mokslinio darbo dalis, kuri  atskleidžia mokslo darbų tarpusavio ryšius, suteikia informacijos apie autoriaus darbo indėlį ir įsigilinimą į tematiką, palengvina panaudotų informacijos šaltinių identifikaciją, paiešką bei padeda išvengti plagiato.

Citata – tiksli vieno teksto ištrauka kitame tekste, paprastai išskiriama kabutėmis arba kitu šriftu.

Pvz:

D. Šleikys teigia, kad „konkretus karo suvokimas formuoja ateities karų ir karybos vaizdinius, kurie savo ruožtu veikia politinę, socialinę, kultūrinę ir ekonominę veiklą.“

Arba

D. Šleikys teigia, kad konkretus karo suvokimas formuoja ateities karų ir karybos vaizdinius, kurie savo ruožtu veikia politinę, socialinę, kultūrinę ir ekonominę veiklą.

Perfrazavimas – kito autoriaus minčių performulavimas, pakeičiant leksiką, žodžių tvarką, tačiau  neiškraipant originalios minties.

Pvz.:

D. Šleikio nuomone, tam tikras karo suvokimas daro įtaką būsimų karų ir karybos sampratai, kuri taip pat veikia kultūrinę, ekonominę, socialinę ir politinę veiklą (Šlekys, 2015).

Nuoroda – užrašas, nurodantis teksto šaltinį. Gali būti pateikiama tekste arba puslapio apačioje.

Pvz.:

„Konkretus karo suvokimas formuoja ateities karų ir karybos vaizdinius, kurie savo ruožtu veikia politinę, socialinę, kultūrinę ir ekonominę veiklą“ (Šlekys, 2015).

Arba

„Konkretus karo suvokimas formuoja ateities karų ir karybos vaizdinius, kurie savo ruožtu veikia politinę, socialinę, kultūrinę ir ekonominę veiklą.“¹

_________________________

1. Šlekys D. Mąslaus Vyčio beieškant, Vilnius, 2015, p. 19.

Bibliografinis aprašas – duomenų, reikalingų identifikuoti ir apibūdinti informacijos šaltinį ar jo dalį, visuma.

Pvz.:

Šlekys, D. Mąslaus Vyčio beieškant. Vilnius : Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2015.

Citavimo stilius – bibliografinio aprašo elementų išdėstymo tvarka. Įvairiose mokslo srityse naudojami skirtingi citavimo stiliai, pavyzdžiui, socialiniuose moksluose naudojamas Amerikos psichologijos asociacijos (American Psychological Association – APA), humanitariniuose  moksluose – Čikagos (Chicago).

Pvz.:

APA citavimo stilius:

Šlekys, D. (2015). Mąslaus Vyčio beieškant: lietuviškos karinės minties raida ir būklė po nepriklausomybės atkūrimo (1990–2015). Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija.

Chicago citavimo stilius:

Šlekys, Deividas. Mąslaus Vyčio beieškant: lietuviškos karinės minties raida ir būklė po nepriklausomybės atkūrimo (1990–2015). Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2015.

ISO 690:2021 citavimo stilius:

ŠLEKYS, Deividas. Mąslaus Vyčio beieškant: lietuviškos karinės minties raida ir būklė po nepriklausomybės atkūrimo (1990–2015). Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2015. ISBN 978-609-8074-46-8.

Pagrindiniai citavimo principai:

1. Panaudojus tekste citatą arba perfrazuotą mintį visada privaloma pateikti informaciją apie šaltinį nuorodose arba naudotos literatūros sąraše.
2. Cituoti reikia tik tiek, kiek yra būtina, kad darbo autoriaus mintys nebūtų užgožtos kitų autorių minčių, o tekstas – kitų autorių teksto.

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas:

21 straipsnis. Citavimas

1. Leidžiama atgaminti nedidelę išleisto ar kitaip viešai paskelbto kūrinio dalį tiek originalo kalba, tiek išverstą į kitą kalbą, kaip citatą kitame kūrinyje be kūrinio, iš kurio paimta citata, autoriaus ar kito to kūrinio autorių teisių subjekto leidimo, jeigu toks atgaminimas yra sąžiningas ir jo mastas neviršija citavimo tikslui reikalingo masto.

Nors nėra nustatyta jokių formalių citatų ilgio reikalavimų, pasaulyje dažniausiai laikomasi praktikos, kad citatos, ilgesnės nei 4 eilutės, turėtų būti naudojamos tik išskirtiniais atvejais, o tekste turi būti ypatingai išskirtos (šriftu, kursyvu ar įrėmintos). Cituoti reikia negausiai ir tik jei būtina.  Citatų skaičius ir apimtis neturi viršyti citavimo tikslo poreikių.

3. Skaitančiajam turi būti aišku, kurios mintys yra darbo autoriaus, o kurios – kitų šaltinių medžiaga.
4. Citatos į darbą turi būti įterptos tikslingai, atlikti tam tikrą funkciją: įrodyti autoriaus teiginį, pripažinti kitų autorių intelektinį indėlį, kritikuoti ankstesnius darbus ar suteikti skaitančiajam papildomos informacijos.
5. Gali būti cituojamas tik viešai išleistas ar kitaip viešai paskelbtas kūrinys (negalima cituoti neviešų paskaitų, leidybai parengtų, bet neišleistų darbų, neskelbtų ar slaptų tarnybinių dokumentų ir pan.).

Kokius citavimo stilius naudoti Universiteto studentams, mokslininkams?

1. Studentai, rengdami kvalifikacinius (bakalauro, magistro ar kitus) darbus, turi vadovautis darbo vadovo, katedros, fakulteto nurodymais.
2. Mokslininkai, rengdami publikacijas privalo pasidomėti, kokia bibliografinių nuorodų sistema naudojama tam tikro periodinio leidinio ar leidinio redkolegijos, leidyklos.
3. Nesant nurodymų dėl bibliografinių nuorodų taisyklių, rekomenduojame naudoti tarptautinį standartą LST ISO 690:2021. Informacija ir dokumentavimas. Bibliografinių nuorodų ir informacijos išteklių citavimo gairės.

Vytauto Didžiojo universitete baigiamieji studijų darbai rengiami pagal šiuos citavimo stilius:

2016 m. gruodžio 21 d. VDU Rektoriaus įsakymas dėl citavimo stilių naudojimo studijų darbuose

Medžiaga parengta naudojantis:

1. Gordon Harvey, Writing with sources, 1995
2. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas

• Atvirieji švietimo ištekliai
• Galimybės ir studijų erdvės
• Kaip cituoti
  • APA citavimo stilius
  • Apie citavimą
  • Čikagos citavimo stilius
  • Harvardo citavimo stilius
  • IEEE citavimo stilius
  • ISO 690:2021 citavimo stilius
  • Mendeley
  • MLA citavimo stilius
• Mokymai, pagalbos
• Studijų baigiamieji darbai (ETD)