- Titulinis
- Apie biblioteką
- Istorija
Istorija
Lietuvninkaitė N. Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekos istorijos bruožai (1923-1950)
Svarbiausios datos, įvykiai, faktai
1922 m. vasario 16 d. – įkurtas Lietuvos universitetas Kaune (1930 m. birželio 7 d. Lietuvos kunigaikščio Vytauto Didžiojo garbei Lietuvos universitetas pavadintas Vytauto Didžiojo universitetu).
1923 m. sausio 1 d. įkurta Universiteto mokslinė biblioteka.
Bibliotekos patalpos: 1923 m. – A. Mickevičiaus g. 37; 1926 m. – V.Putvinskio g. (pastatas neišliko); 1929 m. – K.Donelaičio g. 20.
Bibliotekos vadovai: prof. Vaclovas Biržiška (1923–1944); prof. Augustinas Janulaitis (1944–1946); Vincas Ruzgas (1946–1948); Stefanija Užkurytė (1948–1950).
Skaityklos: 1923 m. – 40 vietų studentų skaitykla; 1929 m. – 100 vietų studentų skaitykla ir Profesorių skaitykla; 1931 m. – fakultetų skaityklos.
Darbuotojų skaičius: 1923 m. – 1; 1924 m. – 2; 1927 m. – 6; 1930 m. – 20; 1939 m. – 21 ir 4 praktikantai.
1923–1944 m. prie Bibliotekos veikė Lietuvos bibliografijos institutas.
1934 m. įkurtas J. Tumo – Vaižganto muziejus (biblioteka, baldai, paveikslai).
1940 m. atidaryti Bibliotekos filialai Filologijos, Medicinos ir Technologijos fakultetuose.
1940 m. liepos 16 d. uždarytas Teologijos – Filosofijos fakultetas.
1940 m. rugpjūčio 21 d. sovietų okupacinės valdžios nutarimu Vytauto Didžiojo universitetas pavadintas Kauno universitetu.
1941–1950 m. Biblioteka gauna visasąjunginį privalomąjį egzempliorių.
1941 m. vasarą Lietuvos Laikinoji vyriausybė sugrąžino Universitetui Vytauto Didžiojo vardą.
1943 m. vokiečių okupacinė valdžia uždarė Universitetą, užėmė Bibliotekos patalpas.
1944 m. atnaujinta Universiteto ir Bibliotekos veikla.
1946–1950 m. Universitetas vadintas Kauno valstybiniu universitetu.
1949 m. rugsėjo 1 d. Filologijos fakultetas perkeltas į Vilniaus universitetą.
1950 m. Universitetas reorganizuotas į Politechnikos ir Medicinos institutus. Bibliotekos fondai atiteko: Politechnikos instituto, Medicinos instituto, Vilniaus universiteto, LKP (b) CK partijos instituto, Lietuvių kalbos ir literatūros instituto, Mokslų akademijos, Kauno viešajai ir kt. bibliotekoms.
1989 m. balandžio 28 d. Lietuvos ir išeivijos mokslininkų konferencijoje „Tautinė aukštosios mokyklos koncepcija ir Kauno universitetas” paskelbtas Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo aktas.
1989 m. liepos 4 d. Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos sesijoje priimtas įstatymas dėl Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo.
1990 m. rugsėjo 1 d. atkurta Vytauto Didžiojo universiteto biblioteka.
Centrinės bibliotekos patalpos: 1990 m. – S. Daukanto g. 28; 1998 m. – K. Donelaičio g. 52;
Abonementai ir skaityklos: 2005 m. – 3 abonementai, 9 skaityklos (449 darbo vietos).
Darbuotojų skaičius: 1990 m. – 2; 2000 m. – 40; 2005 m. – 49.
Bibliotekos vadovai: Ramutė Mačikėnienė (1990–1993); Norita Zinkevičienė (1993–1995); Janina Masalskienė (1995–2006).
1991 m. atidaryta Informatikos ir gamtos mokslų biblioteka (Vileikos g. 8), 2020 m. perkelta į VDU Žemės ūkio akademijos biblioteką (Universiteto g. 10, Akademija, Kauno r.);
1991 m. atidaryta Užsienio kalbų skaitykla (Laisvės al. 53), 1993 m. skaitykla perkelta ir atidarytas Užsienio kalbų vadovėlių abonementas (K. Donelaičio g. 52); 1998 m. Užsienio kalbų vadovėlių abonementas prijungtas prie Centrinio abonemento (Daukanto g. 28);
1993 m. atidaryta Periodikos skaitykla (Daukanto g. 28), 1998 m. perkelta į naujas patalpas K. Donelaičio g. 52), 2006 m. perkelta į V. Biržiškos biblioteką (K. Donelaičio g. 52);
1993–1996 m. veikė Lituanistikos skaitykla (K. Donelaičio g. 52);
1994 m. atidaryta Katalikų teologijos fakulteto skaitykla (Laisvės al. 53), 1999 m. perkelta į Kunigų seminarijos patalpas (Papilio g. 5), 2016 m. perkelta į Vaclovo Biržiškos biblioteką (K. Donelaičio g. 52);
1995 m. pradėta diegti kompiuterinė kompleksinė bibliotekos sistema CICERO (Danijos firma “Dantek”);
2000 m. įdiegta integrali bibliotekinė sistema ALEPH 500 (Izraelio firma ExLibris)
2000 m. atidaryta M. Römerio teisės skaitykla (S. Daukanto g. 28);
2001 m. atidaryta A. Štromo politinių mokslų skaitykla (S. Daukanto g. 25);
2001–2008 m. veikė M. Biržiškos profesorių skaitykla (K. Donelaičio g. 52);
2002 m. prie Bibliotekos prijungta Socialinio darbo skaitykla (K. Donelaičio g. 52);
2003 m. Didžiajai skaityklai (K. Donelaičio g. 52) suteiktas profesoriaus Vaclovo Biržiškos vardas;
2006 m. išleista „Akiračių“ bibliografija / Vytauto Didžiojo universiteto biblioteka, Lietuvių išeivijos institutas; [sudarytojos Irena Poderienė, Eglė Montvilienė, Rima Raišytė]. Vilnius: Versus aureus, 2006. 325 p.;
2007 m. sukurta bibliotekos žiniatinklio svetainė, parengta pirmoji virtuali paroda;
2007 m. pradėjo veikti VDU mokslinių publikacijų duomenų bazė bei VDU magistrantūros baigiamųjų darbų, daktaro disertacijų ir jų santraukų elektroninių dokumentų informacinė sistema;
2008 m. atidaryta Č. Sugiharos namų skaitykla, įkurta Azijos studijų centro patalpose (Vaižganto g. 30);
2009 m. pradėti teikti VDU studijų ir mokslo elektroniniai dokumentai į Lietuvos mokslo ir studijų elektroninių dokumentų informacinę sistemą (eLABa);
2010 m. studentų akcijos 100×100 metu paaukota 13 526 Lt (3 917 Eur) ir beveik 300 knygų filosofinės literatūros fondui papildyti; 2011 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakulteto biblioteka tapo VDU bibliotekos padaliniu – Muzikos akademijos biblioteka (V. Čepinskio g. 5);
2013 m. atidaryta prof. Leono Gudaičio kabinetas ir skaitykla (K. Donelaičio g. 52);
2014–2019 m. bibliotekos struktūroje veikė Universiteto leidyba;
2014 m. įdiegta moderni knygų apsaugos ir savarankiško jų skolinimo / grąžinimo sistema, veikianti pagal radijo bangų technologiją (RFID);
2014 m. atidaryta nauja specializuota M. Römerio Teisės ir Socialinių mokslų fakultetų biblioteka (Jonavos g. 66);
2015 m. Muzikos akademijos biblioteka perkelta į naujas moderniai įrengtas patalpas (V. Čepinskio g. 5);
2015 m. rekonstruotas ir atnaujintas bibliotekos interjeras Vaclovo Biržiškos bibliotekoje (architektė Guoda Zykuvienė); 3-ioji vieta konkurse „Sausoji statyba architektūroje“; geriausio interjero titulas parodoje-konkurse „Architektūra: Kaunas 2015;
2016 m. atidaryta nauja Ekonomikos ir vadybos, Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetų biblioteka (V. Putvinkio g. 23);
2016 m. Č. Sugiharos namų skaityklos fondai perkelti į V. Biržiškos skaityklą, taip suformuojant Azijos knygų erdvę. Jos veikla koordinuojama kartu su Azijos studijų centru;
2017 m. Ekonomikos ir vadybos, Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetų bibliotekai suteiktas profesoriaus Leonido Donskio vardas (V. Putvinkio g. 23);
2019 m. sukurta Mokslo valdymo informacijos sistema (Current Research Information System, CRIS) VDU CRIS;
2019 m. Aleksandro Stulginskio universiteto ir Lietuvos edukologijos universiteto bibliotekos tapo VDU bibliotekos padaliniais – Švietimo akademijos biblioteka (T. Ševčenkos g. 31, Vilnius); Žemės ūkio akademijos biblioteka (Studentų g. 11, Universiteto g. 10, Akademija, Kauno r.);
2019 m. Leonido Donskio bibliotekoje įkurtas Leonido Donskio kabinetas (V. Putvinskio g. 23);
2021 m. įdiegta bibliotekinių paslaugų platforma Alma (ExLibris), veikianti debesų kompiuterijos pagrindais ir pakeitusi per 20 metų veikusią integralią bibliotekinę sistemą ALEPH 500 (Izraelio firma ExLibris);
2022 m. įdiegta Universiteto mokslo valdymo sistemos (VDU CRIS) nauja (7) versija;
2022 m. rekonstruota bibliotekos centrinė knygų saugykla (plotas 788 kv. m., lentynų ilgis 4525 m.).
Fondas
Fondo formavimas 1923–1950 m.
Fondo formavimas 1990–2005 m.
Fondo sudėtis 1923–1950 m.
Asmeninės bibliotekos: kalbininko profesoriaus K. Būgos, bibliografo S. Baltramaičio, gydytojo L. Petkevičiaus (G. Petkevičaitės-Bitės tėvo), vertingos inkunabulais grafų Tiškevičių Raudondvario rūmų bibliotekos.
Retos, pirmosios lietuviškos knygos: Prūsų katekizmas (Catechismus in preuszischen sprach und dagegen das deudsche, 1545 m.) , J. Bretkūno postilė (Postillą Tatai esti Trumpą ir Prastą Ischguldimą Ewangeliu, 1591 m.) , M. Daukšos postilė (Postilla Catholicka […], 1599 m.) , B. Vilento katekizmas (Enchiridion Catechismas […], 1579 m.) , J. Morkūno postilė (Postila Lietuwiszka […], 1600 m.) , K. Sirvydo sekmadienių ir švenčių evengelijos su jų aiškinimų metmenimis (Punkty kazan od Adwentu až do Postu, 1629 m.) ir kt.
Kartografinių leidinių fondas
Reti Lietuvos žemėlapiai: G. Merkatoriaus Lithuania (XVII a.), K.M. Radvilos Sierotkos Lietuvos žemėlapis (Amsterdamas,1613 m.), S. Nikolos Lenkijos karalystės, provincijų ir Lietuvos kunigaikštystės žemėlapis (Paryžius, 1663 m.) bei Lietuvos žemėlapis (Paryžius, 1665 m.) ir kt.
Žemėlapių fotokopijos: Livonijos ir Lietuvos žemėlapis (1563 m.), M. Strubičiaus Lietuvos, Livonijos ir Maskvos Didžiosios kunigaikštystės žemėlapis (1589 m.).
Literatūriniai: XVII – XX a. lietuvių rašytojų, visuomenės veikėjų asmeniniai archyvai, rankraščiai ir epistoliarinė medžiaga.
Fondo sudėtis 2005 m.
- laikraštis Auszra – 1883 m., 1885 m.;
- reti Lietuvos žemėlapiai, dovanoti J. Norkaičio:
Fondo augimas
1923–1950 m. (fiz. vnt.)
1990–2005 m. (fiz. vnt.)