Kaip pasirinkti žurnalą

Mokslinis žurnalas privalo turėti unikalų pavadinimą, leidžiantį jį aiškiai atskirti nuo kitų leidinių.

Kodėl tai svarbu?

Abejotini ar vadinamieji plėšrūs žurnalai dažnai naudoja identiškus arba labai panašius jau egzistuojančių žurnalų pavadinimus, siekdami suklaidinti autorius.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad pavadinimų sutapimai ne visada reiškia nesąžiningą veiklą. Pavyzdžiui, neanglakalbėse šalyse seniai leidžiami žurnalai gali vėliau perimti anglišką pavadinimą, kuris sutampa arba yra labai panašus į kito žurnalo pavadinimą.

Ką daryti?

• Patikrinkite žurnalo pavadinimą ISSN portale.
• ISSN portale pateikiama informacija apie žurnalų pavadinimus, jų istorinius pakeitimus ir ISSN numerius.
• Pavadinimo istorijoje dažnai nurodoma ir leidimo vieta (paprastai pateikiama skliausteliuose), kuri padeda atskirti panašius pavadinimus turinčius leidinius.

Rekomendacija

Jeigu nepavyksta aiškiai įsitikinti, kad žurnalo pavadinimas yra unikalus ir patikimas, rekomenduojama vengti publikuotis tokiame žurnale.

Mokslinis žurnalas privalo turėti unikalų tarptautinį standartinį serialinio leidinio numerį – ISSN, eISSN arba abu.

Kas yra ISSN?

Tarptautinis standartinis serialinio leidinio numeris (International Standard Serial Number, ISSN) – tai aštuonių skaitmenų identifikatorius, skirtas žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams identifikuoti.
ISSN padeda atskirti to paties ar panašaus pavadinimo žurnalus.

• ISSN suteikiamas spausdintiems žurnalams.
• eISSN – internetu leidžiamiems žurnalams.
• Žurnalas, turintis ir spausdintinę, ir elektroninę versiją, privalo turėti abu numerius.

Ką daryti?

• Patikrinkite, ar ISSN / eISSN nurodyti žurnalo svetainėje. Jei žurnalas šių numerių nepateikia, rekomenduojama vengti publikuotis jame.
• Papildomai patikrinkite ISSN duomenis ISSN portale.

Galima problema

Egzistuoja apgaulingos svetainės, kurios apsimeta tikrų žurnalų svetainėmis (vadinamieji užgrobti žurnalai). Tokiose svetainėse gali būti pateikiamas teisingas žurnalo pavadinimas ir ISSN, tačiau pati svetainė nėra susijusi su teisėtu leidėju, todėl gali suklaidinti autorius.

Sprendimas

ISSN portale pateikiama patikima informacija apie:

• žurnalų pavadinimus,
• ISSN / eISSN numerius,
• susijusias serijas,
• oficialius žurnalų svetainių URL.

Tai leidžia patikrinti, ar žurnalo svetainė yra autentiška ir patikima.

Mokslinis žurnalas privalo turėti nuosavą interneto svetainę su:

• atskiru žurnalo domenu,
• arba leidėjo svetainės subdomenu,
• arba aiškiai apibrėžtą ir pastovią vietą patikimoje leidybos platformoje.

Ką daryti?

• Patikrinkite žurnalo svetainės URL adresą ISSN portale.
• Patikrinkite URL adresą Retraction Watch Hijacked Journals Checker svetainėje, kad įsitikintumėte, jog žurnalas nėra užgrobtas.
• Jei kyla abejonių, pasinaudokite pateikiama papildoma informacija ir patikros priemonėmis.

Galima problema

Vis dar pasitaiko žurnalų, kurie neturi nuosavos interneto svetainės, o savo turinį skelbia:

• leidžiančios institucijos bendroje svetainėje,
• socialiniuose tinkluose,
• failų dalijimosi ar kitose trečiųjų šalių platformose.

Tokie sprendimai apsunkina žurnalo patikimumo vertinimą ir turinio ilgalaikį prieinamumą.

Sprendimas

• Rekomenduojama vengti publikuotis žurnaluose, kurie neturi nuosavos interneto svetainės. Nors tai savaime nebūtinai reiškia nesąžiningą veiklą, tokie žurnalai dažnai:
  • neužtikrina pakankamo straipsnių matomumo,
  • yra labiau pažeidžiami žurnalų „užgrobimo“ atvejais.
• Papildomai patikrinkite žurnalo ir leidėjo domenus naudodamiesi tokiais įrankiais kaip DomainTools. Nors domenų registracijos duomenys ne visuomet yra viešai prieinami, dažnai galima sužinoti:
  • domeno registracijos datą,
  • o kartais – ir domeną registravusio subjekto pavadinimą.

Taip pat rekomenduojama naudotis Wayback Machine, leidžiančia peržiūrėti domeno istoriją. Įvedus URL adresą, galima pamatyti skirtingų laikotarpių svetainės momentines kopijas. Tai padeda nustatyti, ar domenas anksčiau nebuvo naudojamas kitais, su leidyba nesusijusiais tikslais.

Kiekvienas žurnale publikuotas straipsnis turėtų turėti atskirą URL adresą – nukreipiantį puslapį (landing page), kuriame pateikiami išsamūs straipsnio metaduomenys (pavadinimas, autoriai, santrauka, reikšminiai žodžiai).
Taip pat kiekvienam straipsniui turėtų būti suteiktas DOI (Digital Object Identifier).

Ką daryti?

• Patikrinkite, ar turinio lentelėje pateiktos nuorodos veda į atskirus straipsnių puslapius.
• Peržiūrėkite, kokie metaduomenys pateikiami straipsnių puslapiuose:
  – ar jie pakankamai išsamūs,
  – ar pateikiama visa pagrindinė informacija apie straipsnį.
• Patikrinkite, ar straipsnių puslapiuose nurodyti DOI, jei žurnalas juos suteikia.
• Paspauskite DOI nuorodą ir įsitikinkite, kad ji veda būtent į tą straipsnį, kuriam DOI priskirtas. Idealiu atveju DOI turėtų nukreipti į straipsnio aprašo puslapį, o ne tiesiogiai į PDF failą.

Galima problema

Vis dar pasitaiko žurnalų, kurie:

• neturi atskirų puslapių kiekvienam straipsniui,
• nesuteikia DOI publikuojamiems straipsniams.

Sprendimas

• Rekomenduojama vengti publikuotis žurnaluose, kurie nesuteikia DOI (nebent tai yra jūsų institucijos ar srities žurnalai, kuriais visiškai pasitikite). DOI nebuvimas nebūtinai reiškia, kad žurnalas yra nepatikimas, tačiau tai riboja straipsnių matomumą ir cituojamumą.
• Jei žurnalas neturi atskirų nukreipimo puslapių kiekvienam straipsniui (pvz., visas tomo turinys pateikiamas viename PDF faile), jis negali užtikrinti optimalaus publikacijų randamumo.
• Patikrinkite, ar nėra DOI klaidų. DOI klaida gali atsirasti, jei:
  • DOI neegzistuoja (yra sugalvotas arba netikras),
  • leidėjas nereguliariai pateikia metaduomenis DOI registravimo agentūrai (pvz., DOI Not Found klaida).

Leidėjo pavadinimas ir kontaktinė informacija turi būti aiškiai ir skaidriai nurodyti žurnalo interneto svetainėje. Ši informacija turi sutapti su duomenimis, pateiktais ISSN portale.

Jei žurnalo leidyboje dalyvauja keli subjektai, jų vaidmenys turi būti aiškiai apibrėžti, pavyzdžiui:

• pagrindinis leidėjas,
• bendri leidėjai,
• leidybos ar techninių paslaugų teikėjai,
• remiančios mokslo draugijos ar institucijos.

Ką daryti?

• Ieškokite leidėjo ir kontaktinės informacijos žurnalo interneto svetainėje. Jei nėra atskiro kontaktams skirto puslapio, patikrinkite:
  • svetainės poraštę,
  • visus puslapius „Apie žurnalą“, „Apie mus“ ar panašius.
• Palyginkite pateiktą informaciją su duomenimis ISSN portale, taip pat – žurnalų ir bibliotekų kataloguose.
• Jei leidėjas nėra gerai žinomas, peržiūrėkite jo oficialią interneto svetainę ir, jei įmanoma, patikrinkite duomenis:
  • akademinių institucijų registruose,
  • verslo ar juridinių asmenų registruose.
• Patikrinkite pašto adresą viešai prieinamuose šaltiniuose. Abejotini leidėjai dažnai:
  • neatskleidžia savo buveinės,
  • nurodo klaidingus ar sunkiai patikrinamus adresus.

Galima problema

• Leidėjo informacija pateikiama neišsamiai, todėl neįmanoma patikrinti jo tapatybės.
• Svetainėje nėra jokios tiesioginės kontaktinės informacijos, pateikiama tik anoniminė kontaktinė forma.

Sprendimas

Jei leidėjo pavadinimas ir kontaktinė informacija nėra aiškiai nurodyti arba jų nepavyksta patikimai patikrinti, rekomenduojama vengti publikuotis tokiame žurnale.

Žurnale turi būti skelbiamas mokslinis turinys, o publikuojami straipsniai turi būti originalūs ir atitikti akademinius kokybės standartus.

Ką daryti?

• Žurnalo interneto svetainėje ieškokite informacijos apie rankraščių ir kitų darbų priėmimo kriterijus. Dažniausiai ji pateikiama puslapiuose:
  • „Apie žurnalą“,
  • žurnalo politikos aprašuose,
  • taisyklių ar gairių autoriams skiltyse

Jei tokios informacijos nėra, rekomenduojama vengti publikuotis tokiame žurnale.

• Išnagrinėkite jau paskelbtą turinį ir straipsnių pavyzdžius. Jei publikacijos neatitinka žurnalo deklaruojamų kokybės, aktualumo ar mokslinio lygio kriterijų, patartina neteikti straipsnių šiam žurnalui.

Galima problema

Nepaisant formaliai deklaruojamų kriterijų, žurnale publikuojamas turinys gali būti:

• nemokslinis,
• neoriginalus,
• neatitinkantis akademinės etikos principų.

Patarimai

• Kai kuriuose žurnaluose galima patikrinti, ar vyksta diskusijos apie jau paskelbtus straipsnius. Tam naudinga priemonė yra PubPeer – platforma, skirta mokslinėms diskusijoms po publikavimo.
• Norėdami rasti su konkrečiu žurnalu susijusių diskusijų, PubPeer paieškoje įveskite žurnalo DOI prefiksą.
  Atkreipkite dėmesį, kad jei keli žurnalai naudoja tą patį DOI prefiksą (pvz., dėl to, kad yra talpinami toje pačioje leidybos platformoje), paieškos rezultatuose bus rodomos visų tų žurnalų diskusijos.
• Atidžiai vertinkite rimtų problemų požymius, tokius kaip:
  • plagijavimas,
  • straipsniai, parengti vadinamuosiuose „publikacijų fabrikuose“ (paper mills).

Jei kyla tokių abejonių, patikrinkite, kaip žurnalas reagavo į problemas – ar buvo imtasi veiksmų, pavyzdžiui, atšaukti probleminiai straipsniai.
Jei žurnalas negebėjo tinkamai spręsti šių problemų, tai rimtas signalas, kad reikėtų vengti publikuotis tokiame žurnale.

Informacija apie žurnalo misiją, tikslus ir taikymo sritį, taip pat kalbas, kuriomis priimami rankraščiai, turi būti aiškiai pateikta žurnalo interneto svetainėje.

Ką daryti?

• Ieškokite šios informacijos žurnalo interneto svetainėje. Dažniausiai ji pateikiama puslapiuose:
  • „Apie žurnalą“ / „Apie“,
  • gairėse autoriams.
• Įvertinkite, ar pateikta informacija yra konkreti, nuosekli ir aiški, o nurodytos kalbos atitinka jūsų planuojamą publikaciją.

Galima problema

• Informacija pateikiama neišsamiai arba neaiškiai.
• Deklaruojama žurnalo taikymo sritis yra per plati, per daug bendra arba neapibrėžta.
• Žurnale paskelbtas turinys neatitinka deklaruojamos misijos, tikslų ar taikymo srities.

Sprendimas

Jei žurnalo misija, tikslai ar taikymo sritis nėra aiškiai apibrėžti arba jei publikuojamas turinys jiems akivaizdžiai neatitinka, rekomenduojama vengti publikuotis tokiame žurnale.
Straipsnių, neatitinkančių žurnalo teminės srities, publikavimas gali būti rimtas signalas apie žurnalo patikimumo problemas.

Mokslinis žurnalas privalo turėti redakcinę kolegiją, kurios sudėtis turi būti viešai ir aiškiai nurodyta žurnalo interneto svetainėje. Turi būti pateikta informacija apie:

• redakcinės kolegijos narius,
• jų pareigas ir vaidmenis,
• institucines prieskyros (institucijas, kurioms jie atstovauja).

Žurnalas taip pat gali turėti ir kitų redakcinių struktūrų (pvz., patariamąją tarybą). Redakcinės kolegijos sudėtis turėtų būti instituciškai ir geografiškai įvairi (nariai iš skirtingų institucijų ir šalių) ir, idealiu atveju, užtikrinti lyčių pusiausvyrą.

Ką daryti?

• Ieškokite informacijos apie redakcinę kolegiją žurnalo interneto svetainėje.
• Įsitikinkite, ar pateiktą informaciją galima patikrinti ir patvirtinti, pavyzdžiui:
  • ar nariai minimi jų atstovaujamų institucijų interneto svetainėse.
• Atkreipkite dėmesį, kiek žurnale publikuojančių autorių yra redakcinės kolegijos nariai. Per didelis sutapimas gali kelti klausimų dėl redakcinio proceso skaidrumo.

Galima problema

• Pateikiama neišsami arba neaiški informacija apie redakcinę kolegiją.
• Jei žurnalas turi neįprastai didelę redakcinę kolegiją, gali būti sunku nustatyti narių tapatybę ir realų jų vaidmenį. Nors nėra aiškių taisyklių, kiek narių yra „per daug“, labai ilgas sąrašas turėtų paskatinti atidžiau įvertinti žurnalo patikimumą prieš teikiant rankraštį.

Sprendimas

Jei redakcinės kolegijos sudėtis, jos narių vaidmenys ar pateikta informacija kelia abejonių, rekomenduojama vengti publikuotis tokiame žurnale.

Mokslinis žurnalas turi taikyti anoniminio (viengubai ar dvigubai aklo) arba atviro recenzavimo formas.
Visi žurnalui pateikti rankraščiai turi būti recenzuojami, o kiekvieną rankraštį turėtų vertinti ne mažiau kaip du recenzentai.

Informacija apie taikomą recenzavimo būdą turi būti viešai skelbiama žurnalo interneto svetainėje, o pati recenzavimo procedūra – aiškiai ir išsamiai aprašyta. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė autoriams pateikti skundą ar apeliaciją, jei rankraštis atmetamas.

Žurnalas turėtų turėti mechanizmus, užtikrinančius, kad rankraščių nerecenzuotų uždaras ratas asmenų, kurie:

• yra artimai susiję tarpusavyje,
• dirba toje pačioje institucijoje,
• nuolat keičiasi vaidmenimis (autorius–recenzentas–redaktorius).

Atviras recenzavimas gali apimti recenzentų tapatybės atskleidimą, recenzijų viešinimą ir galimybę platesnei akademinei bendruomenei dalyvauti recenzavimo procese.

Ką daryti?

• Ieškokite informacijos apie recenzavimo procesą žurnalo interneto svetainėje. Jei informacija:
  • nepateikta,
  • dviprasmiška,
  • neišsami,
    rekomenduojama vengti teikti rankraštį tokiam žurnalui.
• Patikrinkite, ar pateikiama informacija apie vidutinę recenzavimo proceso trukmę. Taip pat atkreipkite dėmesį į paskelbtų straipsnių pateikimo ir priėmimo datas – patikimi žurnalai dažnai jas nurodo.
• Peržiūrėkite gaires recenzentams, jei jos skelbiamos – jos gali suteikti vertingos informacijos apie recenzavimo standartus.
• Jei žurnalas skelbia recenzavimo ataskaitas, įvertinkite jų turinį.
• Patikrinkite, ar žurnalas viešina recenzentų sąrašą (bendrą, ne susietą su konkrečiais straipsniais).
• Įvertinkite, ar recenzentai ir redakcinės kolegijos nariai dažnai publikuoja tame pačiame žurnale. Nors nėra nustatyto „leistino“ procento, dažnai pasikartojančios tos pačios pavardės tarp autorių gali rodyti, kad žurnalui vadovauja uždaras ratas.

Galima problema

• Recenzavimo procedūra atrodo neįprastai greita.
• Informacija apie recenzavimą pateikiama neišsamiai arba neaiškiai.
• Neįmanoma įsitikinti, ar žurnalas nuosekliai taiko deklaruojamas recenzavimo procedūras.

Sprendimas

• Įvertinkite paskelbtų straipsnių kokybę – prasta mokslinė kokybė gali būti ženklas, kad recenzavimo procesas neveikia tinkamai.

Jei kyla rimtų abejonių dėl recenzavimo skaidrumo ar kokybės, rekomenduojama vengti teikti savo darbą tokiam žurnalui.

Aiškios, nuoseklios ir išsamios gairės autoriams turi būti viešai prieinamos žurnalo interneto svetainėje. Jos leidžia autoriams suprasti žurnalo reikalavimus ir tinkamai parengti rankraštį.

Gairėse autoriams turėtų būti nurodyta bent ši informacija:

• Kokio tipo rankraščiai priimami ir svarstomi žurnale.
• Išsamus stiliaus vadovas, įskaitant taikomą citavimo stilių.
• Straipsnio pateikimo tvarka, įskaitant techninius ir procedūrinius reikalavimus.

Ką daryti?

• Ieškokite gairių autoriams žurnalo interneto svetainėje.
• Peržiūrėkite neseniai paskelbtus straipsnius ir įvertinkite, ar jų struktūra, citavimo stilius ir kiti elementai atitinka nurodytas gaires.

Galima problema

• Žurnalas pateikia išsamias gaires autoriams, tačiau publikuojamų straipsnių citavimo stiliai ar kiti elementai neatitinka gairėse nustatytų reikalavimų.
• Gairėse pateikiama nepakankamai išsami arba neaiški informacija.
• Žurnalas nepateikia savo gairių autoriams arba vietoje jų pateikia nuorodą į kitos leidyklos gaires (pvz., reikalauja vadovautis didelės komercinės leidyklos rekomendacijomis, kurios nėra pritaikytos konkrečiam žurnalui).

Patarimas

Jei gairės autoriams yra klaidinančios, pasenusios arba jei žurnalas nuosekliai skelbia straipsnius, neatitinkančius savo pačių gairių, tikėtina, kad tai nėra jums tinkamas žurnalas.

Mokslinis žurnalas gali būti leidžiamas atskirais numeriais arba taikyti tęstinį (nepertraukiamą) publikavimą.
Tęstinis publikavimas autoriams yra ypač naudingas, nes įrašo versija (Version of Record) – galutinė, suredaguota ir suformatuota straipsnio versija – paskelbiama iš karto, nelaukiant viso numerio sudarymo.

Ką daryti?

• Ieškokite informacijos apie žurnalo leidybos reguliarumą ir pasirinktą publikavimo modelį.
• Patikrinkite, ar leidybos grafike nėra spragų, vėlavimų ar neįprastų pokyčių.

Galima problema

• Kai kurie žurnalai leidžia dvigubus numerius, siekdami kompensuoti ankstesnius vėlavimus.
• Kai kuriuose žurnaluose leidžiami specialieji numeriai, tačiau neaišku:
  • ar jie recenzuojami,
  • kas atsakingas už jų redagavimą,
  • ar juose skelbiami straipsniai nėra tik konferencijų pranešimų rinkiniai.

Sprendimas

• Jei numeriai praleidžiami arba sujungiami (leidžiami dvigubi numeriai), tai gali rodyti, kad žurnalui sunku laikytis leidybos grafiko. Nors tai nebūtinai kelia etikos problemų, nereguliarus leidimas gali neigiamai paveikti žurnalo indeksavimą ir matomumą.
• Jei žurnalas leidžia specialiuosius numerius, patikrinkite, ar:
  • jiems taikoma aiški ir viešai paskelbta politika,
  • specialiųjų numerių temos atitinka žurnalo taikymo sritį,
  • visi rankraščiai yra recenzuojami,
  • aiškiai apibrėžti kviestinių redaktorių vaidmenys ir atsakomybės.

Informacija apie publikavimo mokesčius turi būti aiškiai ir viešai pateikta žurnalo interneto svetainėje. Jei žurnalas neima jokių mokesčių, tai taip pat turi būti aiškiai nurodyta.

Neskaidri ar neaiški informacija apie mokesčius dažnai rodo, kad žurnalo patikimumas ar kokybė kelia abejonių.

Dažniausiai pasitaikantys mokesčių tipai

• Pateikimo mokestis (submission fee) – imamas pateikus straipsnį, nepriklausomai nuo to, ar jis bus priimtas. Gali būti taikomas tiek atvirosios, tiek ne atvirosios prieigos žurnaluose.
• Straipsnio parengimo mokestis (article processing charge, APC) – imamas priėmus straipsnį publikuoti. Dažniausiai taikomas atvirosios prieigos žurnaluose.
• Mokestis už spalvotus vaizdus (colour image charge) – dažniausiai taikomas spausdintiniuose žurnaluose, nes spalvoto spausdinimo kaštai yra didesni. Gali būti taikomas tiek atvirosios, tiek ne atvirosios prieigos žurnaluose.
• Puslapio mokestis (page charge) – imamas už kiekvieną puslapį, siekiant padengti parengimo spaudai ir spausdinimo išlaidas. Jei žurnale nustatyta maksimali straipsnio apimtis, mokestis dažniausiai taikomas tik už ją viršijančius puslapius.
• Savanoriškas autoriaus įnašas (voluntary author contribution) – neprivalomas finansinis įnašas, skirtas žurnalo veiklai palaikyti.

Pastaba: Spalvotų paveikslėlių ar puslapių mokesčiai nėra pagrįsti, jei žurnalas leidžiamas tik elektroniniu formatu. Nors pasitaiko žurnalų, taikančių kelis skirtingus mokesčius, tokie atvejai yra gana reti.

Ką daryti?

• Ieškokite informacijos apie mokesčius žurnalo interneto svetainėje. Dažniausiai ji pateikiama:
  • skyriuje „Apie“,
  • žurnalo politikos aprašuose,
  • gairėse autoriams.

Galima problema

• Apie mokestį autorius informuojamas tik po to, kai rankraštis priimamas.
• Norint publikuoti, autoriai privalo sumokėti narystės mokestį arba įsigyti spausdintinės versijos prenumeratą.
• Nors kai kurie abejotini žurnalai taiko palyginti nedidelius APC, „maža“ suma savaime nereiškia, kad žurnalas yra nepatikimas – tai labai priklauso nuo šalies, srities ir leidybos modelio.

Sprendimas

• Jei jau pradėję teikti straipsnį sužinote, kad taikomas mokestis, apie kurį nebuvo aiškiai informuota iš anksto, nutraukite pateikimo procesą ir ieškokite kito žurnalo.
• Jei apie mokestį pranešama tik po rankraščio priėmimo, atsiimkite rankraštį. Nors tai gali būti sudėtinga (leidėjas gali nereaguoti ar bandyti tęsti publikavimą), svarbu būti atkakliems ir, prireikus, aiškiai nurodyti galimus teisinius veiksmus.
• Jei mokesčio paskirtis neaiški arba nepagrįsta, rekomenduojama vengti publikuotis tokiame žurnale, net jei informacija apie mokestį formaliai pateikiama svetainėje.

Jei žurnalas yra atvirosios prieigos, šis statusas turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas žurnalo interneto svetainėje. Paprastai tai pateikiama kaip aiškus teiginys, kad visas turinys yra nemokamai prieinamas visiems, kartu nurodant taikomą atvirąją licenciją (dažniausiai Creative Commons, pageidautina CC BY).

Visas žurnalo turinys turi būti:

• prieinamas nemokamai ir be apribojimų,
• pasiekiamas iškart po publikavimo,
• prieinamas be registracijos ar prisijungimo, nepriklausomai nuo to, ar taikomi publikavimo mokesčiai.

Aiški informacija apie atvirosios prieigos statusą ir taikomą licenciją yra ypač svarbi autoriams, kurių publikacijos turi atitikti finansuotojų ar institucijų atvirosios prieigos reikalavimus.

Ką daryti?

• Žurnalo interneto svetainėje ieškokite aiškaus patvirtinimo, kad žurnalas yra atvirosios prieigos.
• Patikrinkite, kokią licenciją žurnalas naudoja ir ar už ją taikomi mokesčiai.
• Pabandykite rasti žurnalą Atvirosios prieigos žurnalų kataloge – Directory of Open Access Journals (DOAJ).

Galima problema

• Žurnalo turinys yra pasiekiamas, tačiau nėra jokios informacijos apie atvirosios prieigos statusą ar licenciją.
• Turinys prieinamas nemokamai, tačiau reikalaujama prisijungti ar registruotis.

Sprendimas

• Jei informacija apie atvirosios prieigos statusą nepateikiama, tačiau turinys vis tiek pasiekiamas, patikrinkite, ar nesate prisijungę prie savo institucinio ar akademinio tinklo. Tokiu atveju galite naudotis institucine prieiga prie prenumeruojamo (ne atvirosios prieigos) žurnalo.
• Jei neprisijungę vis tiek pasiekiate turinį, žurnalas gali būti laikinai ar nuolat laisvai prieinamas, tačiau tai nereiškia, kad jis atitinka atvirosios prieigos žurnalo kriterijus.

Jei prieiga prie turinio įmanoma tik prisijungus, žurnalas neatitinka atvirosios prieigos žurnalo kriterijų, net jei už prieigą nemokami jokie mokesčiai.

Informacija apie autorių teises ir licencijavimą turi būti aiškiai ir viešai prieinama žurnalo interneto svetainėje.
Ji ypač svarbi autoriams, kurių publikacijos turi atitikti atvirosios prieigos, finansuotojų ar institucijų reikalavimus.

Tiek atvirosios prieigos, tiek ne atvirosios prieigos žurnalai turi turėti savarankiško archyvavimo (self-archiving) politiką, kurioje aiškiai nurodyta:

• kokią straipsnio versiją (rankraštį, priimtą rankraštį, galutinę publikaciją) galima talpinti saugyklose,
• kokiu laikotarpiu ir kokiomis sąlygomis tai leidžiama.

Ką daryti?

• Ieškokite informacijos žurnalo interneto svetainėje. Ji gali būti pateikta:
  • atskirame puslapyje, skirtame autorių teisėms ir licencijavimui,
  • naudojimo sąlygose,
  • svetainės poraštėje,
  • straipsnių nukreipimo puslapiuose.
• Atskirkite svetainės licenciją nuo straipsnio licencijos – jos nebūtinai sutampa.
• Jei licencija nenurodyta, laikoma, kad taikomas principas „visos teisės saugomos“ (all rights reserved).
• Patikrinkite, ar žurnalo autorių teisių ir licencijavimo sąlygos atitinka finansuotojų, institucijos ar projekto reikalavimus, kuriuos privalote vykdyti.

Galima problema

• Informacija apie autorių teises yra prieštaringa arba nenuosekli, pavyzdžiui:
  • vienur nurodoma, kad autoriai perduoda autorių teises leidėjui,
  • kitur teigiama, kad autoriai išlaiko visas teises.
• Straipsnio pradiniame puslapyje ir visame tekste nurodytos skirtingos licencijos.
• Skiriasi licencijos, nurodytos žurnalo politikoje ir pačiuose straipsniuose.
• Taikomos papildomos sąlygos, kurios prieštarauja pačios licencijos nuostatoms, pavyzdžiui:
  • licencija leidžia komercinį naudojimą ir išvestinių kūrinių kūrimą,
  • tačiau papildomomis sąlygomis naudojimas ribojamas tik švietimo tikslais ar tam tikrai naudotojų grupei.

Sprendimas

Jei žurnalo autorių teisių ir licencijavimo politika yra neaiški, prieštaringa ar klaidinanti, rekomenduojama vengti teikti savo darbus tokiam žurnalui.

Mokslinis žurnalas privalo turėti viešai paskelbtą ir lengvai randamą politiką, kurioje aiškiai apibrėžiami pagrindiniai leidybos principai ir atsakomybės.

Žurnalo politikoje turėtų būti aptarti šie klausimai:

• Publikavimo etika ir mokslinių tyrimų vientisumas, įskaitant:
  • plagiato patikrą,
  • duomenų klastojimo ir falsifikavimo prevenciją,
  • manipuliavimo vaizdais ir kita tyrimų medžiaga kontrolę.
• Redaktoriaus vaidmenys ir atsakomybės autorių, recenzentų, skaitytojų, mokslo bendruomenės, žurnalo savininkų ir (arba) leidėjų bei visuomenės atžvilgiu.
• Recenzentų vaidmenys ir atsakomybės recenzavimo procese.
• Autorių atsakomybė, įskaitant etikos, originalumo ir interesų deklaravimo reikalavimus.
• Duomenų prieinamumo politika, apibrėžianti, kaip ir kokiomis sąlygomis turi būti pateikiami su publikacijomis susiję tyrimų duomenys.

Be to, žurnalas (arba leidybos platforma, kurioje jis talpinamas) turėtų turėti viešai prieinamas:

• Bendrąsias sąlygas (naudojimo ar paslaugų teikimo sąlygas),
• duomenų apsaugos politiką,
• privatumo politiką,
  atitinkančias galiojančius nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus.

Ką daryti?

• Atidžiai perskaitykite žurnalo politiką ir įsitikinkite, ar joje aptarti visi esminiai leidybos, etikos ir atsakomybės klausimai.
• Įvertinkite, ar politika yra aiški, nuosekli ir logiškai suderinta su kita žurnalo svetainėje pateikiama informacija.

Galima problema

• Žurnalo politika yra neišsami, fragmentiška arba nenuosekli.
• Abejotini leidėjai neretai nekritiškai nukopijuoja politikos tekstus iš kitų žurnalų ar leidėjų, neatsižvelgdami į realią savo leidybos praktiką.

Sprendimas

Net jei pats žurnalas iš pirmo žvilgsnio nekelia abejonių, prieštaringi ar nenuoseklūs teiginiai leidybos politikoje gali rodyti kompetencijos ar skaidrumo stoką. Tokiais atvejais rekomenduojama vengti publikuotis šiame žurnale.

Žurnalo interneto svetainė turėtų būti funkcionali, aiški ir patogi naudotojui. Joje turi būti galimybė ieškoti ir naršyti turinį, o navigacija – paprasta ir intuityvi.

Svetainės dizainas turėtų būti tvarkingas ir profesionalus, vengiant:

• pernelyg dekoratyvių ar mirgančių elementų,
• nekokybiškų ar atsitiktinių vaizdų,
• sprendimų, kurie trukdo susitelkti į mokslinį turinį.

Naudotojo sąsaja turėtų būti pritaikyta įvairioms techninėms sąlygoms:

• skirtingoms ekrano raiškoms (įskaitant mobiliuosius įrenginius),
• ribotam duomenų srauto pralaidumui,
• skirtingoms interneto naršyklėms.

Ką daryti?

• Patyrinėkite žurnalo interneto svetainę ir įvertinkite jos funkcionalumą.
• Patikrinkite, kaip svetainė veikia skirtingose naršyklėse ir skirtingo dydžio ekranuose.
• Įsitikinkite, ar žurnalo svetainę lengva rasti per bendrąsias paieškos sistemas, pavyzdžiui, „Google“.

Galima problema

• Pasitaiko žurnalų, kuriuose turinys yra kokybiškas, tačiau svetainės dizainas – prastas, ir atvirkščiai: patraukli svetainė slepia prastos kokybės turinį.

Patarimas

Nors prastas svetainės dizainas nebūtinai reiškia, kad žurnalas yra abejotinas, tokia svetainė gali neužtikrinti pakankamo publikacijų matomumo ir pasiekiamumo.

Mokslinis žurnalas turėtų palaikyti internetinį leidybos procesą, leidžiantį autoriams:

• pateikti rankraščius,
• bendrauti su redaktoriais,
• teikti atsakymus į recenzentų pastabas
  naudojantis specialia internetine leidybos ar žurnalo valdymo platforma.

Tokios sistemos padeda užtikrinti skaidrumą, proceso atsekamumą ir efektyvų bendravimą tarp visų leidybos proceso dalyvių.

Ką daryti?

• Išnagrinėkite rankraščių pateikimo sistemą ir įvertinkite, ar ji:
  • veikia sklandžiai,
  • leidžia sekti rankraščio būseną,
  • sudaro galimybes struktūruotam bendravimui su redakcija ir recenzentais.

Galima problema

• Kai kurie žurnalai neturi jokios internetinės žurnalo valdymo sistemos.
• Kiti žurnalai, nors ir turi technines galimybes, vis dar tvarko leidybos procesą el. paštu, taip sumažindami skaidrumą ir proceso kontrolę.

Sprendimas

Jei žurnalas prašo teikti rankraščius el. paštu, o jūs nesate gerai susipažinę su šiuo žurnalu ar leidėju, rekomenduojama vengti teikti paraiškas tokiam žurnalui.

Informacija apie žurnalo indeksavimą duomenų bazėse ir paieškos sistemose turi būti tiksli, aiški ir patikrinama. Skaidriai pateikiama indeksavimo informacija padeda autoriams įvertinti žurnalo matomumą, randamumą ir patikimumą.

Ką daryti?

• Apsilankykite žurnalo interneto svetainėje nurodytose indeksavimo paslaugų ir paieškos sistemų svetainėse.
• Patikrinkite, ar žurnalas iš tikrųjų yra indeksuojamas nurodytose duomenų bazėse, o ne tik minimas kaip galimas ar planuojamas.

Galima problema

• Žurnalas nurodo mažai žinomas ar sunkiai patikrinamas indeksavimo paslaugas, todėl sudėtinga įvertinti pateiktos informacijos patikimumą.
• Šalia patikimų indeksavimo paslaugų ir paieškos sistemų pateikiamos ir neaiškios ar abejotinos paslaugos, kurios gali sudaryti klaidinantį įspūdį apie žurnalo matomumą.

Patarimai

• Būkite atsargūs vertindami vadinamuosius „grobuoniškų leidėjų“ ar „juoduosius“ sąrašus – kartais į juos nepagrįstai įtraukiamos ir teisėtos indeksavimo paslaugos ar duomenų bazės.

Jei kyla abejonių dėl indeksavimo informacijos, kreipkitės pagalbos į bibliotekininką – jis gali padėti patikrinti žurnalo statusą patikimose duomenų bazėse.

Bibliometriniai rodikliai žurnalo interneto svetainėje turėtų būti pateikiami atsakingai, tiksliai ir skaidriai, vengiant klaidinančių ar nepatikrinamų teiginių.

Be oficialių bibliometrinių rodiklių, patikimi žurnalai dažnai skelbia ir pagrindinius leidybos proceso statistinius duomenis, pavyzdžiui:

• pateiktų rankraščių skaičių,
• išsiųstų ir gautų recenzijų skaičių,
• priimtų publikacijų skaičių,
• vidutinį laiką nuo rankraščio pateikimo iki publikavimo.

Ką daryti?

• Palyginkite žurnalo svetainėje nurodytą vidutinį laiką nuo pateikimo iki publikavimo su konkrečiuose straipsniuose pateiktomis datomis (pateikimo, priėmimo ir publikavimo).

Galima problema

• Žurnalai, turintys Clarivate Analytics Journal Impact Factor (JIF), Scimago Journal Rank (SJR) ar Scimago kvartilius, dažnai skelbia šiuos rodiklius savo svetainėse. Tačiau pateikiama informacija gali būti pasenusi arba klaidinanti, todėl ją rekomenduojama patikrinti pirminiuose šaltiniuose.
  Scimago Journal & Country Rank duomenų bazė yra viešai prieinama, tačiau Clarivate Analytics Journal Citation Reports gali būti neprieinama be prenumeratos.
• Žurnalas pateikia neaiškius ar neoficialius „reitingus“, kurie gali klaidinti autorius ir sudaryti nepagrįstą įspūdį apie žurnalo kokybę.

Sprendimai ir patarimai

• Jei kyla abejonių dėl bibliometrinių rodiklių, kreipkitės pagalbos į bibliotekininką.
• Neaiškių ar savarankiškai sukurtų reitingų demonstravimas yra dažna abejotinų žurnalų praktika. Nors tai savaime dar nereiškia, kad žurnalas yra nepatikimas, būkite itin atsargūs.

Didelis atmestų rankraščių skaičius pats savaime nėra kokybės garantija ir neturėtų būti vertinamas kaip pagrindinis žurnalo patikimumo rodiklis.

Papildomu žurnalo kokybės ir atvirumo privalumu laikoma, jei žurnalas:

• Reikalauja arba aktyviai skatina naudoti tyrėjų ir institucijų identifikatorius, pavyzdžiui, ORCID (autoriams) ir ROR (institucijoms).
• Leidžia deponuoti straipsnių „įrašo versiją“ (Version of Record) arba „leidėjo versiją“ institucinėse ar teminėse saugyklose.
• Priima ir skelbia straipsnius, kuriuose pateikiami neigiami, netikėti ar pradinių hipotezių nepatvirtinantys moksliniai rezultatai, taip prisidedant prie tyrimų skaidrumo ir publikavimo šališkumo mažinimo.
• Priima rankraščius, kurie anksčiau buvo paskelbti kaip preprintai, ir skatina autorius dalytis savo darbais atvirose saugyklose, įskaitant preprintų saugyklas, visuose publikavimo proceso etapuose.
• Skatina išankstinę tyrimų registraciją (preregistration), t. y. viešame registre skelbti informaciją apie:
  • tyrimo planą,
  • metodus ir protokolus,
  • naudojamą mokslinių tyrimų programinę įrangą (pvz., šaltinio kodo saugyklose).
• Pateikia straipsnio lygmens rodiklius, tokius kaip:
  • apsilankymai,
  • peržiūros,
  • atsisiuntimai,
  • citatos.

• Žurnalo indeksavimas tokiose duomenų bazėse kaip Web of Science ar Scopus ne visada yra kokybės garantija. Indeksavimas svarbus, tačiau jis neturėtų būti vienintelis kriterijus renkantis žurnalą.
• Jei universitetas ar finansuotojas reikalauja publikuoti konkrečiose duomenų bazėse ar sąrašuose indeksuojamuose žurnaluose, pirmiausia peržiūrėkite oficialius žurnalų sąrašus pačiose duomenų bazėse. Nepasikliaukite vien žurnalo interneto svetainėje pateikiama informacija apie indeksavimą. Išsirinkę žurnalą iš sąrašo, įvertinkite jį pagal šiame vadove pateiktą patikros planą.
• Nereaguokite į netikėtus ar neprašytus kvietimus publikuotis, ypač jei jie siunčiami masiškai ar žada itin greitą publikavimą.
• Visada patikrinkite žurnalo ar leidėjo interneto svetainėje pateiktą informaciją ir įvertinkite jos nuoseklumą bei patikimumą.
• Jei nesate visiškai tikri, kad žurnalas yra patikimas ir publikuoja kokybišką mokslinį turinį, nesiųskite jam savo rankraščio.
• Jei ieškote atvirosios prieigos žurnalo, pirmiausia peržiūrėkite žurnalus, įtrauktus į Directory of Open Access Journals (DOAJ).
• Publikavimas nebūtinai turi kainuoti. Yra daug žurnalų, kurie neima leidybos mokesčių, taip pat galimos nemokamos ar lengvatinės publikavimo sutartys, pavyzdžiui:

VDU mokslininkams taikomos straipsnių publikavimo nuolaidos.

• Paieškokite informacijos internete, ar žurnalas nėra minimas neigiamame kontekste (pvz., dėl etikos pažeidimų ar neskaidrios praktikos).
• Jei kyla abejonių ar klausimų, kreipkitės pagalbos ir patarimo į bibliotekininką – biblioteka gali padėti įvertinti žurnalo patikimumą ir rasti tinkamiausią publikavimo vietą.