Akademinis sąžiningumas ir plagiato prevencija
Plagijavimas, mokslo duomenų falsifikavimas, neobjektyvus jų vertinimas – tai akademinio sąžiningumo pažeidimas. Laikantis akademinio sąžiningumo principų būtina žinoti etiško elgesio normas su kitų autorių kūriniais.
Plagiatas – tyčinis ar netyčinis (dėl nežinojimo) publikuotų ar nepublikuotų kito (-ų) asmens (-ų) darbo (žodžių, vaizdų, idėjų, nuomonių, atradimų, meno kūrinių, muzikos, įrašų ar kompiuteriu sukurtų darbų, tinklalapių ar kitų elektroninių resursų) ar jo dalių, tačiau ne bendrųjų žinių pateikimas kaip savo arba kitaip pasisavinant aukščiau minėtą kito (-ų) asmens (-ų) darbą ar jo dalis, tinkamai nenurodant darbo šaltinio / autoriaus.
Plagiato tipai
Pažodinis plagiatas – kai visas sakinys, reikšminga frazė ar pastraipa perkeliama (nurašoma) iš kito autoriaus darbo, tinkamai nenurodant šaltinio pagal skirtingiems mokslams taikomus reikalavimus.
Plagijavimo ir teisingo citavimo pavyzdžiai
| Originalus tekstas | Plagijavimas | Teisingas citavimas |
| Gudaitis buvo kalbos, stiliaus ir mokslinis redaktorius, nepalikdavęs jokių netikslumų.
Šaltinis: Mykolaitytė, A. (2019). Profesoriaus Leono Gudaičio redagavimo principai. Darbai ir dienos, 72, 77-87. |
Analizuodama profesoriaus redagavimo principus Mykolaitytė (2019) teigia, kad Gudaitis buvo kalbos, stiliaus ir mokslinis redaktorius, nepalikdavęs jokių netikslumų. | Analizuodama profesoriaus redagavimo principus Mykolaitytė (2019) teigia, kad „Gudaitis buvo kalbos, stiliaus ir mokslinis redaktorius, nepalikdavęs jokių netikslumų“ (p. 84). |
Plagijavimas perfrazuojant – kai paimamas sakinys, frazė ar pastraipa iš kito autoriaus darbo ir pakeičiamas vienas ar keli žodžiai, bet nenurodomas šaltinis. Plagiatu taip pat laikomas ir toks darbas, kuris (ar jo dalis) sudėliotas iš perfrazuotų kitų šaltinių sakinių, pastraipų ar dalių.
Perfrazuojant būtina atskirti kito autoriaus mintis nuo savų komentarų, tam galima naudoti įvairias frazes, pvz.: mokslininko požiūriu…, kaip teigia…, pastebi…, kaip tvirtina…, pasak…, anot… ir kt.
Perfrazuojant turi būti nurodyta autoriaus pavardė ir šaltinio metai. Puslapių nurodyti nebūtina, tekstas neprivalo būti kabutėse.
| Originalus tekstas | Plagijavimas | Teisingas citavimas |
| Šiandien netrūksta literatūros apie diplomatiją, tačiau lietuvių kalba stokojama informacijos apie bažnytinę, arba vadinamąją popiežiškąją – pontifikų – diplomatiją. O juk būtent iš jos kilo pasaulietinės diplomatijos tradicijos.
Šaltinis: Pukenis, R. (2009). Romos kurijos struktūra : Mokomoji knyga bažnytinės ir civilinės teisės studentams. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla. |
Knygos „Romos kurijos struktūra“ autorius Robertas Pukenis, nagrinėdamas bažnytinę diplomatiją, pastebi, kad literatūros šia tema lietuvių kalba yra labai nedaug, nors pasaulietinės diplomatijos tradicijos kilo būtent iš bažnytinės, kitaip vadinamos popiežiškosios – pontifikų – diplomatijos. | Knygos „Romos kurijos struktūra“ autorius Robertas Pukenis, nagrinėdamas bažnytinę diplomatiją, pastebi, kad literatūros šia tema lietuvių kalba yra labai nedaug, nors pasaulietinės diplomatijos tradicijos kilo būtent iš bažnytinės, kitaip vadinamos popiežiškosios – pontifikų – diplomatijos (Pukenis, 2009). |
Stiliaus plagijavimas arba šaltinio formos plagijavimas – kai rašant savo tekstą atkartojamas kito autoriaus mąstymo ir argumentavimo stilius, net jeigu sakiniai ar pastraipos ir nėra visiškai vienodos kaip pirminiame šaltinyje.
Metaforų plagijavimas – jeigu rengiamame darbe pateikiama kito autoriaus panaudota metafora, būtina nurodyti autorių ir šaltinį, iš kurio ši metafora paimta.
Idėjos plagijavimas – jeigu darbe naudojama kito autoriaus kūrybinė idėja ar pasiūlytas problemos sprendimas, idėjos ar problemos sprendimo autorius turi būti aiškiai įvardytas.
Antrinių šaltinių plagijavimas – tai citatų, frazių, apibendrinimų ar tiesiog teksto paėmimas iš antrinio šaltinio, nepatikrinus pirminiame šaltinyje pateiktos informacijos ir nenurodant antrinio šaltinio, iš kurio paimtos pirminio šaltinio citatos, frazės ir kt.
Autorystės plagijavimas – tai kito autoriaus darbo paėmimas ir pateikimas kaip savo darbo.
Neteisingas citavimas – autoriaus nenurodymas, cituojamo teksto neišskyrimas, neteisingų šaltinio duomenų pateikimas.
Citata – tai tiksliai atkartojama frazė.
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 21 straipsnyje sakoma, kad leidžiama atgaminti nedidelę išleisto ar kitaip viešai paskelbto kūrinio dalį tiek originalo kalba, tiek išverstą į kitą kalbą, kaip citatą kitame kūrinyje be kūrinio, iš kurio paimta citata, autoriaus ar kito to kūrinio autorių teisių subjekto leidimo, jeigu toks atgaminimas yra sąžiningas ir jo mastas neviršija citavimo tikslui reikalingo masto.
Cituoti reikia negausiai ir tik jei būtina. Nors nėra nustatyta citatų ilgio reikalavimų, laikomasi praktikos, kad citatos, ilgesnės nei 4 eilutės arba turinčios daugiau nei 40 žodžių, turėtų būti naudojamos tik išskirtiniais atvejais.
Cituojama gali būti viešai paskelbta ar prieinama informacija bibliotekose, muziejuose, archyvuose. Necituojamas nebaigtas rašto darbas, dar neišspausdintas straipsnis, neskelbiama slapta, ne viešo naudojimo informacija.
Necituojamos bendrosios žinios, pvz., Lietuvos sostinė yra Vilnius; Vasario 16-oji Lietuvos valstybės atkūrimo diena.
Citatos turi būti pažymėtos kabutėmis, kursyvu ar kitu šriftu. Praleistos citatos vietos žymimos sutartiniais ženklais <…>, […].
Plagiatas gali būti tyčinis ir netyčinis. Netyčiniai atvejai pasitaiko dėl nežinojimo ar užmaršties. Nepriklausomai nuo to, ar priežastys yra tyčinės, ar nulemtos nežinojimo, darbo autorius atsako vienodai. Rašant darbą, norint išvengti plagiato, būtina:
- kaupti informaciją apie darbe naudojamus informacijos šaltinius (ir internetinius);
- pažymėti nuorodas į citatas ar perfrazuotą tekstą neatidėliojant;
- neplagijuoti savo darbų.
Vytauto Didžiojo universiteto akademinės etikos kodeksas
VDU plagiato prevencijos rengiant studentų rašto darbus nuostatai