English version

Įdomiausios bibliotekos

Bibliotekos – žinių ir išminties simbolis. Vienos jų garsėja savo architektūra, kitos – unikaliais leidiniais. Tačiau kiekviena turi savo istoriją...
 
Pačios didžiausios
 
 
 
 
 
 
 
Pati didžiausia pagal sukauptų knygų skaičių yra Jungtinių Amerikos Valstijų kongreso biblioteka Vašingtone. Ji buvo įkurta 1800 metais. Laikui bėgant, bibliotekos saugyklose knygų vis daugėjo, ir dabar joje yra daugiau kaip 115 milijonų leidinių, išleistų 450 pasaulio kalbų. Tarp jų yra ir unikalių: pavyzdžiui, Johano Gutenbergo, spausdinimo mašinos išradėjo, išleista Biblija.
Nuotr. JAV kongreso biblioteka (commons.wikimedia.org) 
 
 
             
 
 
Jungtinės Karalystės biblioteka turimų leidinių skaičiumi gali drąsiai varžytis su JAV kongreso biblioteka. Kasdien į šios bibliotekos saugyklas atkeliauja visų publikacijų, išleistų Jungtinėje Karalystėje, kopijos. Joje saugomi ne tik laikraščiai, žurnalai bei knygos, bet ir kortos, įvairūs piešti leidiniai, unikalūs patentai. Čia saugoma Leonardo da Vinčio užrašų knygelė, pirmasis „Times“ numeris, išleistas 1788 m., „The Beatles“ rankraščiai. Bibliotekos knygų lentynos driekiasi daugiau kaip 600 kilometrų ir kasmet pailgėja dar 12. Nuotr. Britų muziejaus biblioteka (en.wikipedia.org)  
 
 
     
 
 
 
 
 
2013 metais Birmingame duris atvėrė didžiausia viešoji biblioteka Europoje, garsėjanti gausiomis kultūros paveldo kolekcijomis. Joje saugoma pati didžiausia pasaulyje Viljamo Šekspyro knygų kolekcija, kurią sudaro net 43 tūkst. egzempliorių. Bibliotekos erdvės užima 31 000 kvadratinių metrų, pastate įrengtas netgi teatras.
Nuotr. Birmingamo biblioteka (www.theguardian.com) 
 
 
 
 
 
 
 
Didžiausia Azijoje – Kinijos nacionalinė biblioteka 1901 m. įkurta Čingų dinastijos. Jos bendras plotas 250 tūks. kvadratinių metrų, ją dydžiu lenkia vos kelios bibliotekos.
Pietų pusrutulyje „pirmauja“ Fišerio biblioteka. Tai Sidnėjaus universiteto biblioteka, kurioje saugoma daugiau kaip 5 milijonai knygų.
 
Pati garsiausia
 
 
 
Ne taip seniai duris atvėrė Aleksandrijos biblioteka Egipte. Ji atstatyta toje pačioje vietoje, kur buvo garsioji biblioteka, egzistavusi dar III a. prieš Kristų. Iš pradžių atstatyti biblioteką prieštaravo archeologai. Jų nuomone, statybos galėjo sunaikinti daug vertingų dalykų, galinčių būti tose vietovėse. Tačiau Egipto vyriausybė vis dėlto nusprendė atkurti šlovingąją biblioteką ir paskelbė konkursą, kuriame dalyvavo 524 architektai iš 52 pasaulio valstybių. Laimėjo originalus norvegų projektas. Unikalus futuristinio stiliaus pastatas buvo statomas daugiau kaip 10 metų ir kainavo 220 milijonų JAV dolerių. Nuotr. Aleksandrijos biblioteka (ekonomika.lt)     
 
 
 
         
Pačios keisčiausios
 
Pati simboliškiausia biblioteka įsikūrusi Osakoje, Japonijoje. Čia žmonės ateina ne todėl, kad paskaitytų, o dėl to, kad pajustų stebuklingą knygų galią. Pussapvaliame betoniniame pastate yra nuostabaus grožio sodas. Apsilankymas šioje bibliotekoje – tarsi spektaklis, kurio centre yra knygos. Knygos šioje bibliotekoje neskirtos skaityti, jos turi likti tarsi nepasiekiamos...
 
 
 
 
 
 
 
 
Kanzas Sičio bibliotekos nesupainiosi su jokiu kitu pastatu dėl išskirtinės išvaizdos. Šio pastato fasadas visiškai atspindi jo turinį. Jis - tarsi pilna knygų lentyna. Knygų dydis – įspūdingas (aukštis - apie 8 metrus). Miesto gyventojams buvo leista patiems išsirinkti, kokios knygos taps bibliotekos „veidu“. Tarp šių kūrinių – M. Tveno “Heklberio Fino nuotykiai, Dž. Tolkino „Žiedų valdovas“, V. Šekspyro „Romeo ir Džiuljeta“.
Nuotr. Kanzas Sičio biblioteka (www.viahouse.com)
 
 
 
 
 
  
 
Pati mažiausia biblioteka įsikūrusi telefono būdelėje viename britų kaimelyje. Čia yra įvairios tematikos knygų – pradedant kulinarija ir baigiant klasika. Biblioteka veikia visą parą. Sakoma, kad ja labiausiai džiaugiasi nemigos varginami kaimelio gyventojai. Nuotr. Mažiausia biblioteka (www.offbeatearth.com)
 
 
 
 
 
 
 
Ypatingas Paryžiaus gyvenimo reiškinys – Senos krantinėje išsirikiavę bukinistai. Dažnai tai vadinama tiesiog biblioteka po atviru dangumi. Daugelis žmonių čia apsilanko ne todėl, kad nusipirktų kokią nors knygą, o dėl to, kad prisiliestų prie unikalių leidinių.
Vienos gyventojai turi biblioteką po atviru dangumi – tai tiesiog gatvėje stovinti knygų lentyna. Naudotis ja gali kiekvienas norintis. Lentynoje apie 240 knygų. Naudojimosi biblioteka principas labai paprastas: jeigu nori paimti knygą iš lentynos, turi joje palikti kitą. Šios idėjos autorius – menininkas Frankas Gasneris iš Vienos.
 
                                                                                                            Parengta pagal Savaitė, 2014, nr. 20, p. 30–31.
 
Pati mylimiausia, artimiausiaVytauto Didžiojo universiteto biblioteka smiley

Naujienų prenumerata