English version

Vincas Čepinskis
 
Nuotrauka iš VDU bibliotekos
fondų
Čepinskis Vincas (1871.05.03 Dargaičiai (Gruzdžių vlsč.) – 1940.08.22 Kaunas), chemikas ir fizikas, valstybės veikėjas. Fizikos ir fizikinės chemijos pradininkas Lietuvoje. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, 1894 baigė Sankt Peterburgo universiteto Matematikos ir gamtos fakultetą, įgijo fiziko chemiko specialybę. 1,5 m. dirbo Rusijos matų ir saikų rūmuose D. Mendelejevo laborantu. 1897–1900 studijavo, dirbo mokslinį darbą Ciuricho politechnikos institute. Nuo 1902 dėstė Liepojos komercijos mokykloje, 1904–1915 direktorius. I pasaulinio karo pradžioje su mokykla evakavosi į Rusiją, 1915–16 dirbo Maskvos susisiekimo instituto laboratorijoje, 1916–18 dėstė Lutugino liaudies universitete Sankt Peterburge, mokytojavo Ugličo realinėje mokykloje ir moterų gimnazijoje. Grįžęs į Lietuvą 1918 paskirtas Švietimo ministerijos Aukštųjų mokyklų skyriaus vedėju, su M. Biržiška buvo atsakingas už VU atkūrimą. 1919 Lietuvos vyriausybės atstovas Londone. Nuo 1920 Aukštųjų kursų Kaune fizikos lektorius. Rėmė Aukštųjų kursų pertvarkymo į Lietuvos universitetą idėją, buvo vienas Matematikos ir gamtos fakulteto kūrėjų. 1922–36 dėstė VDU (iki 1930 Lietuvos universitetas); 1922–1923 ir 1928–1929 prorektorius, 1923–1924 ir 1929–1933 rektorius; prof. (1922). Iki 1926 perversmo dalyvavo politinėje veikloje, buvo aktyvus LSDP veikėjas, Seimo narys, 1926 07–12 švietimo ministras, ministro pirmininko pavaduotojas. Įkūrė ir išplėtojo Eksperimentinės fizikos ir Fizikinės chemijos katedras, parašė pirmuosius lietuviškus vadovėlius „Fizikos paskaitos“ (7 sk. 1923–26), „Fizikinė chemija“ (1928-33, 4 d.), monografijas „Elektroninė valentingumo teorija“ (1928) ir „Branduolio chemija“ (1937). Bandymais įrodė, kad pirmąjį ir antrąjį termodinamikos dėsnius apibendrinanti Gibbso ir Helmholtzo lygtis tinka ir aukštoje temperatūroje išlydytoms sunkiųjų metalų druskoms, pasiūlė lygtį jonų entropijos pokyčiams galvaninėje grandinėje apskaičiuoti. Vienas iš vandenilio - deguonies kuro elemento tyrinėjimo pradininkų. Buvo materialistas, bet tolerantiškas kitų žmonių pažiūroms, kurį laiką ir pats propagavo vadinamos didžiosios realybės idėją. Tikėjo išskirtiniu mokslo vaidmeniu visuomenės gyvenime, propagavo universalų mokslo pobūdį ir jo vaidmenį tautų suartėjimui, skatino tiriamuosius gamtos mokslų darbus, rūpinosi, kad gabiausi universiteto darbuotojai tobulintųsi užsienio mokslo centruose. Straipsniuose ir viešose paskaitose nagrinėjo aktualias mokslo ir visuomenės problemas, išvertė mokslo populiarių straipsnių, parašė G. Washingtono biografinę apybraižą.
 
Čepinskis Vincas. Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2003, t. 4, p. 306. Straipsnio autorius Zenonas Mačionis.
 
 

 

 

Naujienų prenumerata