English version

Bibliotekos istorija

 

Svarbiausios datos, įvykiai, faktai

 
1922 m. vasario 16 d. - įkurtas Lietuvos universitetas Kaune (1930 m. birželio 7 d. Lietuvos kunigaikščio Vytauto Didžiojo garbei Lietuvos universitetas pavadintas Vytauto Didžiojo universitetu).
1923 m. sausio 1 d. įkurta Universiteto mokslinė biblioteka.
Bibliotekos patalpos: 1923 m. - A. Mickevičiaus g. 37; 1926 m. - V.Putvinskio g. (pastatas neišliko); 1929 m. - K.Donelaičio g. 20.
Bibliotekos vadovai: prof. Vaclovas Biržiška (1923–1944); prof. Augustinas Janulaitis (1944–1946); Vincas Ruzgas (1946–1948); Stefanija Užkurytė (1948–1950).
Skaityklos: 1923 m. - 40 vietų studentų skaitykla; 1929 m. - 100 vietų  studentų skaitykla ir Profesorių skaitykla; 1931 m. - fakultetų skaityklos.
Darbuotojų skaičius: 1923 m. - 1; 1924 m. - 2; 1927 m. -  6; 1930 m. - 20; 1939 m. - 21 ir 4 praktikantai.
1923–1944 m. prie Bibliotekos veikė Lietuvos bibliografijos institutas.
1934 m. įkurtas J. Tumo - Vaižganto muziejus (biblioteka, baldai, paveikslai).
1940 m. atidaryti Bibliotekos filialai Filologijos, Medicinos ir Technologijos fakultetuose.
1940 m. liepos 16 d. uždarytas Teologijos - Filosofijos fakultetas.
1940 m. rugpjūčio 21 d. sovietų okupacinės valdžios nutarimu Vytauto Didžiojo universitetas pavadintas Kauno universitetu.
1941–1950 m. Biblioteka gauna visasąjunginį privalomąjį egzempliorių.
1941 m. vasarą  Lietuvos Laikinoji vyriausybė sugrąžino Universitetui Vytauto Didžiojo vardą.
1943 m. vokiečių okupacinė valdžia uždarė Universitetą, užėmė Bibliotekos patalpas.
1944 m. atnaujinta Universiteto ir Bibliotekos veikla.
1946–1950 m. Universitetas vadintas Kauno valstybiniu universitetu.
1949 m. rugsėjo 1 d. Filologijos fakultetas perkeltas į Vilniaus universitetą.
1950 m. Universitetas reorganizuotas į Politechnikos ir Medicinos institutus. Bibliotekos fondai atiteko: Politechnikos instituto, Medicinos instituto, Vilniaus universiteto, LKP (b) CK partijos instituto, Lietuvių kalbos ir literatūros instituto, Mokslų akademijos, Kauno viešajai  ir kt. bibliotekoms.
1989 m. balandžio 28 d. Lietuvos ir išeivijos mokslininkų konferencijoje „Tautinė aukštosios mokyklos koncepcija ir Kauno universitetas” paskelbtas Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo aktas.
1989 m. liepos 4 d. Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos sesijoje priimtas įstatymas dėl Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo.
1990 m. rugsėjo 1 d. atkurta Vytauto Didžiojo universiteto biblioteka.
Centrinės bibliotekos patalpos: 1990  m. - S. Daukanto  g. 28; 1998 m. - K. Donelaičio g. 52;  
Abonementai ir skaityklos: 2005 m. -  3 abonementai, 9 skaityklos (449 darbo vietos).
Darbuotojų skaičius: 1990 m. - 2; 2000 m. - 40; 2005 m. - 49.
Bibliotekos vadovai: Ramutė Mačikėnienė (1990–1993); Norita Zinkevičienė (1993–1995); Janina Masalskienė (1995–2006).
1991 m. atidaryta Informatikos ir gamtos mokslų biblioteka (Vileikos g. 8);
1991 m. atidaryta Užsienio kalbų skaitykla (Laisvės al. 53), 1993 m. skaitykla perkelta ir atidarytas Užsienio kalbų vadovėlių abonementas (K. Donelaičio g. 52) , 1998 m. Užsienio kalbų vadovėlių abonementas prijungtas prie Centrinio abonemento (Daukanto g. 28);
1993 m. atidaryta Periodikos skaitykla (Daukanto g. 28);
1993–1996 m. veikė Lituanistikos skaitykla (K. Donelaičio g. 52);
1994 m. atidaryta Katalikų teologijos fakulteto skaitykla (Laisvės al. 53), 1999 m. perkelta į Kunigų seminarijos patalpas (Papilio g. 5);
1995 m. pradėta diegti kompiuterinė kompleksinė bibliotekos sistema CICERO (Danijos firma “Dantek”).
2000 m. įdiegta integrali bibliotekinė sistema ALEPH 500 (Izraelio firma ExLibris).
2000 m. atidaryta M. Römerio teisės skaitykla (S. Daukanto g. 28);
2001 m. atidaryta A. Štromo politinių mokslų skaitykla (S. Daukanto g. 25), M.Biržiškos profesorių skaitykla (K. Donelaičio g. 52);
2002 m. prie Bibliotekos prijungta Socialinio darbo skaitykla (K. Donelaičio g. 52).
2003 m. Didžiajai skaityklai (K. Donelaičio g. 52) suteiktas profesoriaus Vaclovo Biržiškos vardas.
 

 Fondas


 
Fondo formavimas 1923–1950 m.
 
Pradinis fondas: 40 Aukštųjų kursų bibliotekos knygų ir 4608 asmeninės Karaliaučiaus universiteto profesoriaus A. Bezzenbergerio bibliotekos leidiniai.
Šaltiniai: leidinių pirkimas, dovanos, mainai, privalomasis egzempliorius.
Leidinius pirko: Kauno Spaudos fondo, Mokslo, Stelos, Pribačiaus, Ptašeko knygynuose, Berlyno, Leipcigo, Miuncheno, Karaliaučiaus, Paryžiaus knygų sankrovose bei antikvariniuose knygynuose.
Leidinius dovanojo: pavieniai asmenys ir organizacijos, Paryžiaus, Upsalos, Niujorko, Prahos, Ciuricho, Pekino, Minsko universitetai.
Mainai su kitomis bibliotekomis: Berlyno, Hamburgo, Karaliaučiaus, Briuselio, Bazelio, Lundo, Latvijos, Rusijos universitetais, Prancūzijos nacionaline, Prūsijos ir Rygos valstybinėmis, Prahos viešąja ir kitomis bibliotekomis.
Privalomasis egzempliorius: nuo 1924 m.
 
Fondo formavimas 1990–2005 m.
 
Pradinis fondas: Respublikinės pedagoginės bibliotekos dovanoti leidiniai ir buvusios Politinio švietimo namų bibliotekos atrinkti leidiniai, išeivijos dovanos.
Šaltiniai: leidinių pirkimas, dovanos, mainai, aukštųjų mokyklų bendrųjų vadovėlių programa.
Leidinius pirko: Respublikiniame bibliotekų kolektoriuje,  knygynuose, iš privačių asmenų, leidyklose.
Leidinius dovanojo ir teikė paramą (70% fondo - dovanos) : privatūs asmenys, organizacijos, užsienio šalių ambasados,  Lietuvos ir užsienio universitetai, Lietuvos Respublikos ministerijos, įvairūs fondai ir kt.
Mainai su kitomis bibliotekomis: Lietuvos aukštųjų mokyklų, Varšuvos, M. Koperniko, Viskonsino, Linčopingo, Potsdamo  universitetais, Kongreso biblioteka, Vokietijos pasaulinės ekonomikos, Herder institutais, Danijos, Švedijos karališkomis bibliotekomis ir kt.
 
Fondo sudėtis 1923–1950 m.
 
Retų leidinių fondas
Asmeninės bibliotekos: kalbininko profesoriaus K. Būgos, bibliografo S. Baltramaičio, gydytojo L. Petkevičiaus (G. Petkevičaitės-Bitės tėvo), vertingos inkunabulais grafų Tiškevičių Raudondvario rūmų bibliotekos.
Retos, pirmosios lietuviškos knygos: Prūsų katekizmas (Catechismus in preuszischen sprach und dagegen das deudsche, 1545 m.) , J. Bretkūno postilė (Postillą Tatai esti Trumpą ir Prastą Ischguldimą Ewangeliu, 1591 m.) , M. Daukšos postilė (Postilla Catholicka […], 1599 m.) , B. Vilento katekizmas (Enchiridion Catechismas […], 1579 m.) ,  J. Morkūno postilė (Postila Lietuwiszka […], 1600 m.) , K. Sirvydo sekmadienių ir švenčių evengelijos su jų aiškinimų metmenimis (Punkty kazan od Adwentu až do Postu, 1629 m.) ir kt.
Kartografinių leidinių fondas
Reti Lietuvos žemėlapiai: G. Merkatoriaus Lithuania (XVII  a.), K.M. Radvilos Sierotkos Lietuvos žemėlapis (Amsterdamas,1613 m.), S. Nikolos  Lenkijos karalystės, provincijų ir Lietuvos kunigaikštystės žemėlapis (Paryžius, 1663 m.) bei Lietuvos žemėlapis (Paryžius, 1665 m.) ir kt.
Žemėlapių fotokopijos: Livonijos ir Lietuvos žemėlapis (1563 m.),  M. Strubičiaus Lietuvos, Livonijos ir Maskvos Didžiosios kunigaikštystės žemėlapis (1589 m.).
Rankraščių fondas
Istoriniai: Žemaičių teismo XVI-XVIII a. knygos - 350 fiz. vnt. – teismų nutarimų rinkiniai, sutartys ir kiti visuomenės bendravimo aktai.
Literatūriniai: XVII - XX a. lietuvių rašytojų, visuomenės veikėjų asmeniniai archyvai, rankraščiai ir epistoliarinė medžiaga.
 
Fondo sudėtis 2005 m.
Pagal tematiką
   
 Pagal kalbas
 
Retų ir senų leidinių fondas 
  • laikraštis Auszra - 1883 m., 1885 m.;
  • reti Lietuvos žemėlapiai, dovanoti J. Norkaičio:
G. Merkatoriaus Lithuania (XVII a.), M. K. Radvilos-Našlaitėlio Lietuvos žemėlapis (1635-1650?), F. Witt’o Lietuvos žemėlapis (1690), J. Neprecki’o ir T. Mayer’io Lietuvos žemėlapis (1749), J. B. Homann’o Lenkijos bei Lietuvos žemėlapis (1712?), M. Seutter’io Lietuvos žemėlapis (1720?), Ch. Weigelio Lenkijos ir Lietuvos žemėlapis (1750) ir kt.
 
Fondo augimas

1923–1950 m. (fiz. vnt.)

1990–2005 m. (fiz. vnt.)

Leidybinė ir mokslinė veikla

1924–1939 m. Lietuvių bibliografija. D. 1–4 retrospektyvinė bibliografija, apėmusi 1547–1910 m. laikotarpį; sudarė V. Biržiška;
1926 m. M. Daukša. Postilla Catholicka. Tauest : ižguldimas Ewangeliu kiekwienos nedelos ir szwętes per wissus metus  – faksimilinis leidinys;
1928–1943 m. Bibliografijos žinios : Lietuvos bibliografijos instituto organas – nacionalinės einamosios bibliografijos žurnalas; redaktorius V. Biržiška;
1929 m. S. Daukantas. Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių;
1934 m. Istorijos archyvas. T.1 publikuoti XVI a. dvarų inventoriai, kurie buvo saugoti Bibliotekos rankraštyne; parengė K. Jablonskis;
1937 m. Mūsų senovė tęstinis leidinys, publikavęs Lietuvos istorijos medžiagą;
2005 m. Algė Regina Jankevičienė : bibliografinė  rodyklė sudarytoja Daiva Jocienė.

Naujienų prenumerata